Dictionary of the Lithuanian Language.
atpoškėti — 1 atpoškėti intr. pokšint atvažiuoti, atbildėti: Pats bričkoje su mergomis į atlaidus atpoškėjo, o motina, žiūriu, pėsčia klumpia P.Cvir. poškėti; atpoškėti; išpoškėti; nupoškėti; pripoškėti; supoškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupoškėti — 1 nupoškėti intr. su triukšmu nueiti: Kas čia koridorium nupoškėjo? Mrj. poškėti; atpoškėti; išpoškėti; nupoškėti; pripoškėti; supoškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
poškėti — 1 poškėti, poška, ėjo intr. 1. kelti ar skleisti stiprų, staigiai pasireiškiantį garsą, pyškėti, pokšėti, braškėti, tratėti: Gyvai poškėjo kirviai – žmonės statėsi namus rš. Lytys eina, treška, poška rš. Galvijai po girią poška, kad vaikščio[ja]… … Dictionary of the Lithuanian Language
pripoškėti — 1 pripoškėti tr. šnek. prišnekėti, pripasakoti, pritaukšti: Jis man pripoškėjo pilnas ausis apie tuos savo brolius Slv. poškėti; atpoškėti; išpoškėti; nupoškėti; pripoškėti; supoškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supoškėti — 1 supoškėti intr. 1. sutrinksėti, supyškėti: Ir kaip tik šituo metu supoškėjo mūsų galo durys J.Balt. Valiulienė įdrožė seklyčion, supoškėjusi durimis rš. Garsiai supoškėjo kulkosvaidžiai, trenkė minosvaidžiai rš. Netrukus mokyklos sode supoškėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
